Adventas

Niūrus ir drėgnas lapkritis užleidžia vietą gruodžiui. Mėnesiui, kai laukiama pabalančios žemės. Tačiau gruodis pasikeitimų atneša ne tik į gamtą, bet ir sielą. Mat tai – Advento mėnuo. Jo ramybė ir susikaupimas veda į didžiausią krikščionių šventę – Kalėdas.

Senoviškas, kietas ir svetimas mūsų ausiai žodis „adventas“ yra lotyniškos kilmės (adventus) ir reiškia „atėjimą“, „atvykimą“. Romos imperijoje adventu buvo vadinamos apeigos, kai kartą metuose dievybės statula būdavo išnešama iškilmingam kultui ir laikoma tarp žmonių, kol tęsdavosi iškilmė. Advento sąvoka romėniškoje terpėje reiškė svarbios asmenybės pirmąjį oficialų vizitą arba iškilmingą įvesdinimą į pareigas, pavyzdžiui, imperatoriaus intronizaciją.

Pirmasis Advento laikotarpio paminėjimas randamas ketvirtajame Saragosos Susirinkimo kanone 380 metais. Turo sinodas 567 m. paskelbia Gruodžio pasninką, o 581 m. Makono I Susirinkimas išleido potvarkį, kad pasauliečiams privalomas Advento pasninkas nuo šv. Martyno šventės (lapkričio 11 d.) iki Kalėdų. Jis įgauna šv. Martyno gavėnios pavadinimą. Iš VII ir VIII amžių liturginių skaitinių knygų sužinome, kad tuo metu kai kuriose vietovėse būta ir šešių Advento sekmadienių.

Bažnyčios istorikai sutaria, kad tikruoju Advento laikotarpio architektu reikėtų laikyti popiežių šv. Grigalių Didįjį (+604 m.), kuris nustatė keturių savaičių trukmę, sukūrė šiam laikui skirtas maldas ir antifonas. Galai (dabartinė Prancūzija) praturtino Adventą eschatologiniais elementais. Romos ir galų adventinių tradicijų sintezė Romoje įsitvirtino XII amžiuje.

Šv. Andriejaus diena ir yra Advento laikotarpio pradžia, kada iki Šv. Kalėdų lieka 4 savaitės.

Tikintiesiems Advento laikotarpis - apsivalymo nuo blogų minčių, apmąstymų , kūdikėlio gimimo laukimo momentas.

Žvelgiant gamtiniu aspektu, tai - virsmo laikotarpis.

Kada gamta, davusi gyvybę, užauginusi augalų vaisius ir subrandinusi sėklas, linksta sunykimo pusėn.

Nukritus paskutiniams lapams, išnykus rudeniškoms spalvoms, būtent lapkritį pasijunta visa ko sustingimo, apmirimo jausmas, tvyrantis aplinkui.

Ir tai tęsiasi iki Šv. Kalėdų - žemiausio rinties, sustingimo taško.

Kai gamta visa visai apmiršta - viską užkloja sniegas, tarsi paslėpdamas, apsaugodamas nuo mirties baimės.

Juk visi mes bijom mirti, o ir mirę būna ganėtinai atgrasūs.

Neveltui dar 19 a, fotografijos kūdikystėj, mirusiuosius fotografuodavo... sėdinčius, arba gražiai išpuoštus "miegančius" lovose.

Subtiliai supratinga gamta, žino, kaip mūsų akis ir mintis apsaugoti.

Kad ir ką galvotume, mes taip pat esam gamtos dalis ir mus veikia virsmai.

Kaip gamtoje ateina pavasaris, jį keičia vasara, po jos - ruduo ir galiausiai viskas baigiasi žiema.

Mūsų gyvenimas irgi padalintas lygiai į tas pačias dalis.

Vaikystė, jaunystė, branda ir... senatvė.

Ne veltui apie tai kalbama, nes Advento laikotarpis - tas laikas, kada nors trumpam reiktų pamiršti nuolatinę rutiną, pažvelgti aplinkui ir pamatyti, kad esam ne tik MES, bet ir šalia būnantys žmonės.

Kad turim šeimą, kuriai ne visada randam laiko.

Turim senelius, draugus, kurie irgi mūsų pasiilgsta.

Galiausiai pagalvokim, kad ir mes tokie patys kaip gamta, kad ir mūsų gyvenimo ratas sukasi, nestovi vietoj.

Vakarams vis dar ilgėjant, senovėj žmonės Advento laikotarpiu stengdavosi kartu vakaroti.

Senesnieji pasakodavo vaikams šiurpias istorijas apie sutiktas raganas ir pamatytus velnius.

Vyresnieji netgi lošdavo kortomis.

Moterys ausdavo, verpdavo, megsdavo.

Pagrindinis draudimas būdavo triukšmingai nesilinksminti, neleisdavo kelti vestuvių.

Šiuo laikotarpiu nekirsdavo miško.

Tradicijos nyksta...

Tačiau, prasidėjus Adventui vis dar gyva tradicija vaikams padovanoti Advento kalendorių, ant durų pasikabinti Advento vainiką.

Ir žinoma, ruošiantis ateinančios Šv. Kalėdoms kepti pyragus, kurie brandinami saugiai padėjus, kad nekiltų pagunda pasmali-iauti :)

Niekam nepakenkė ir šioks toks maisto apribojimas.

Kruopų košės,vaisiai, riešutai, troškiniai, sriubos, silkė, žuvies patiekalai- tai, ką dažnai primirštam...

Linkiu Jums visiems ramaus, prasmingo ir savito Advento laikotarpio, kuris bematant prabėgs, atnešdamas Šv. Kalėdų džiaugsmą ir ateisiančio pavasario nuojautą.

Kristina