Tarptautinė Moters Diena. Kavos keksiukai su ricotta sūrio kepurėlėmis

Diena, kuri, matyt, visokeriopai nukonkuruoja neseniai praėjusią valentino dieną.

Aha, tai - Tarptautinė Moters Diena :)

Malonu.

Kas malonu? Kad ir šįryt matytas vaizdas - turėjau galimybę atsikelti 6 ryto, kas man visai nebūdinga ir beveik neįmanoma, tačiau, kai reikia, sugebu ir aš atsikelti saulei patekėjus.

Tai va, vaizdas buvo toks - ankstus neišpasakytai rytas, šaltukas kandžioja nosį, stoviu aš troleibusų stotelėj, nes nebuvo kaip kitaip nusigauti iš taško A iki taško B ir regiu: stovi šaltuko apgnaibytas žmogus įvairiaspalvių tulpių jūroje, aplink jį ir dar toliau tęsiasi eilė vyrų, perkančių bent po vieną žiedelį.

Gal nesu pastabi, bet nieko panašaus nesu mačus per vasario 14 pamišimą...

O labiausiai nustebino ir sužavėjo vaizdas - senukas, nuperka tulpės žiedą ir apsidairęs, sparčiu žingsniu prieina prie jo akimis gražiausios netoliese stovinčios jaunos merginos (jai ne daugiau nei 20) nusilenkia, įteikia žiedelį, kažką pašnibžda į ausį ir pabučiuoja ranką.

Mergina, aišku, pasimeta, nurausta, bet jos veide atsiranda šypsena.

Istorija, priverčianti nusišypsoti.

Kartais ir mes norim pasijusti tuo, ką mums davė prigimtis - MOTERIMIS!

Kasdien laikydamos visus keturis namų kampus, dirbdamus aibę vyriškų darbų - galim ir mes leisti sau pasijusti MOTERIMIS, ne tik žmonomis, mamomis, kepėjomis, virėjomis, auklėmis, namų tvarkytojomis...

Neprieštaraujat, kad visai malonu, kai praleidžia mus pirmas pro duris, užleidžia vietą ne kas kitas, bet vyrai (tai kas, kad tai būna itin retai), bet vis tiek kartais būna :).

Leidau sau pasvajoti - jei ši diena - kovo 8 - Tarptautinė Moters Diena, kaip, pavyzdžiui, ją švenčia eskimai sniegynų platybėse, kur gėlių, gal ir tokio gėrimo kaip šalpanas, nėra... Įsivaizduokit, kaip smagu, kai tau vyras į ledo namą atneša iš ledo išpjautą gėlės žiedą.

Įsisupat į ruonių kailius, prisiglaudžiat vienas prie kito ir besišnekučiodami praleidžiat vakarą...

Aš galėčiau gyventi ten, kur šilta, svajoju, kad šią dieną man mylimas, artimas žmogus padovanotų... saldžių, spalvingų vaisių pintinę :) Gaminčau kvapnius kokteilius, vaisių salotas ir mėgautumėmės...

O čia ir dabar ant stalo puikuojasi tulpės.

Baltos :).

Šalia baltų tulpų puokštės - kava kvepiantys keksiukai.

Skanučiai, minkštučiai, kvapnūs ir vis viliojantys dar dar dar kąsniuką :)

Reikės:

įdarui

250 gramų ricotta sūrio

150 gramų cukraus

1 kiaušinio baltymo

1 valgomojo šaukšto riebios grietinės

keksiukams300 g kvietinių miltų

žiupsnelio druskos

250 mililitrų stiprios juodos kavos

120 gramų sviesto

150 gramų cukraus

1,5 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių

3 valgomųjų šaukštų kakavos

3 valgomųjų šaukštų riebios grietinės

19 gramų (pakelio) vanilinio cukraus

Gaminimas:

Įdarui sumaišykite sūrį su grietine, cukrumi, iki standžių putų išplaktu kiaušinio baltymu.

Padėkite šaltai, kol pasigaminsite keksiukų tešlą.

Į dubenį persijokite miltus, suberkite kepimo miltelius, druską, cukrų, kakavą ir vanilinį cukrų.

Išmaišykite, kad viskas vienodai pasiskirstytų.

Karščiui atspariame inde ištirpinkite sviestą, sudėkite grietinę ir supilkite kavą.

Išmaišykite ir supilkite į miltų mišinį.

Šaukštu viską išmaišykite iki vientisos masės.

Tešla turėtų būti tąsi, grietinės tirštumo.

Į turimas keksiukų formas įdėkite popierines formeles,

Šaukštu kabinkite tešlą ir atsargiai dėkite. Užpildykite 3/4 formelių tūrio.

Ant kiekvieno keksiuko viršaus konditeriniu švirkštu užpurkškite sūrio įdaro (maždaug po 1 arbatinį šaukštelį).

Kepkite 190 - 200 laipsnių orkaitėje 25 - 30 minučių.

Skanaus!

Ir dar kart - Mielosios, su Tarptautine moters diena!

P.S. recepto idėja iš žurnalo 0C