VELYKOS: Margučiai

Velykų šventė į Lietuvą atėjo kartu su krikščionybe. Švęsdavo Velykas net tris ir daugiau dienų. Pirmoji Velykų diena tradiciškai buvo laikoma rimties diena. Antrąją dieną prasidėdavo pramogos ir lankydavosi svečiai. Trečioji ir ketvirtoji šventės dienos buvo vadinamos Ledų diena. Tikėta, jei šią dieną bus dirbami žemės ūkio darbai, audros metu ledai išguldys visus pasėlius. Visoje Lietuvoje buvo tikima, kad išsimaudžius Velykų rytą prieš saulei patekant, išgis visos odos ligos. Grįžę iš bažnyčios namiškių klausdavo: “Kur blusos?” Kuris nors atsakydavo, kad išėjo pas kaimynus. Tikėdavo, kad taip ir bus J. Panašiai būdavo “išvaromi” ir kiti namų kenkėjai.

Šeimininkės pasistengdavo, kad Velykų stalas būtų gausus valgiais, nes manyta, jog tik tuomet metai bus turtingi ir šeima nepritrūks duonos.

Svarbiausias Velykinių pusryčių valgis – įvairiais raštais ir spalvomis marginti kiaušiniai. Margučius dėdavo į žalumynais – pataisais, bruknių lapais, rugių želmenimis puoštus dubenis. Taip papuoštą indą statydavo stalo  centre.

Iš kur ir kada atsirado paprotys marginti kiaušinius, iki šiol nėra tiksliai žinoma. Etnologai mano, kad į dabartinę Lietuvos teritoriją kiaušinių marginimo tradicija atkeliavo iš Bizantijos per slavus. Lietuvoje kiaušiniai buvo dažomi per Jurgines ir Sekmines. Galbūt ši tradicija buvo perimta iš Jurginių, juolab, kad abi šventės švenčiamos panašiu laiku, kartais net jų datos sutampa.

Kiaušiniai visais laikais simbolizavo naują gyvybę. Pagonybės tikėjime tai buvo siejama ir su Visata – tikėta, kad ovalus kiaušinis atkartoja Žemės  formą. Buvo manoma, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gyvybė gyvatės pavidalu. Dažyti margučiai būdavo ridenami siekiant prikelti požemio gyventojus, kurie saugo derlių, pabudina augmeniją.

Marginant kiaušinius dominavo juoda – Žemės spalva. Galtonai dažyti kiaušiniai būdavo siejami su Saule, subrendusiais javais. Žali – bundančia gamta. Mėlyni kiaušiniai atvaizduodavo dangų.  Raudoni  - gyvybę. Ant kiaušinių išskutinėdavo arba vašku išpiešdavo saulutes, paukščiukus, gyvatėles – visa, kas asocijuojasi su pavasariu, bundančia gamta ir požemių pasauliu, saugančiu Žemės gyventojus.

Margučiai

Reikės:

10 kiaušinių baltu lukštu

11 V Š 9 %acto

2 didelių saujų svogūnų lukštų

kviečių želmenų (čia jau papuošimui)

šieno arba žolės stiebelių

pumpurų

ryžių ar kitokių "po ranka" turimų kruopų

gėlių žiedeių

samanų

dažų kiaušiniams

medžiagos skiaučių kiaušiniams aprišti

ritės plono siuvimo siūlo

Darbo eiga:

Kiaušinius išvirkite (10 min.) į vandenį įpylę 1 V Š acto. Čia tam, kad verdant kiaušinių lukštai nesuskiltų. Išvirusius kiaušinius užpilkite šaltu vandeniu.

Skirtinguose karščiui atspariuose induose pasiruoškite kiaušinių dažus pagal gamintojo instrukcijas.

Papildomai į kiekvieną indelį įpilkite po 1 V Š acto.

Ant kiekvieno išvirto ir ataušinto kiaušinio dėkite svogūnų lukštų, samanų, ant medžiagos skiautės paberkite kruopų.

Kruopščiai medžiagos skiaute suvystykite kiaušinį ir apvyniokite siūlu, kad neišbirtų papuošimai.

Nebijokite fantazuoti - vienus kiaušinius apdenkite vienomis siūlomomis gamtinėmis medžiagomis, kitus - kitomis.

Samanos kiaušiniams suteiks smulkių lietaus lašelių tekstūrą, kruopos - subtilius ornamentus, o svogūnų lukštai išmargins raudonai oranžiniais tonais.

Paruoštus kiaušinius dėkite į indelius su pasigamintais dažais.

Pastaruosius dėkite į didelį puodą, pripiltą vandens, kad apsemtų indelius bent iki pusės. Puodą su vandeniu užvirkite ir ant vidutinės ugnies virkite 30 min. Leiskite atvėsti.

Nuo kiaušinių nuimkite apvyniojimus ir žoles.

Nuplaukite juos po tekančiu vandeniu, netrindami nusausinkite ir kiekvieną apgostykite riebalais pateptomis rankomis - margučiai gražiai žvilgės.

Šiltų ir šviesių Jums šv. Velykų!

Skirta žurnalui oC