Kanapynė

Kaip puiku, kad kanapės ne tik kanapių lapų mėgėjams.
Juk seniai seniai žmonės kanapes augino virvėms vyti, nes stiebai turi plaušų.
Pakepintas ir sutrintas kanapių sėklas žemaičiai skaniai su virtomis bulvėmis krimsdavo.
Iš čia ir atsirado kanapynė.
Pakepintų ir sutrintų kanapių sėklų pagardas su druska Kūčių vakarienei.
Prisipažinsiu, mes šio skanėsto negamindavom ir ant Kūčių stalo mūsų namuose jo nebūdavo.
Susipažinusi su žemaičiu, palaikydama jo krašto tradicijas išmokau ir aš kanapynę gaminti:)
Tai tobulas žemaitiškas Kūčių vakarienės valgis su karštomis, su lupena virtomis bulvėmis.

Reikės:

Saujos (150 gramų) kanapių sėklų
1 arbatinio šaukštelio rupios jūros druskos
virtų bulvių su lupenomis

Gaminimas;

Kanapių sėklas pakepinau keptuvėje, kol jos pradėjo traškėti.
Dar karštas subėriau į prieskonių grūstuvą kartu su druska.
Viską smulkiai sugrūdau.
Patiekiau su karštomis bulvėmis.
P.S. į sugrūstas kanapių sėklas dar galima įmaišyti trinto česnako - bus aštresnio skonio ir sodresnio aromato kanapynė.

SKANAUS!

Daržovių mišrainė su aitriaisiais pipirais

Mišrainė kaip pagardas mėsos patiekalams, o dar labiau tinka picoms, jei kepat namie.

Patepu ja picos padą vietoj pomidorų pastos :)

Daugiau skonio, nei įprastai.

Reikės (0,6 litro)

2 baklažanų

4 pomidorų

3 V Š aliejaus

2 V Š obuolių sidro acto

1 A Š maltų pankolio sėklų

druskos pagal skonį

saujos džiovintų petražolių miltelių

1 V Š cukraus

1 aitriojo pipiro

3 aprikų

2 didelių svogūnų

1/2 stiklinės vandens

Gaminimas:

Baklažanus nuploviau, nusausinau, supjausčiau riekelėmis.

Apkepiau aliejuje, kol suminkštėjo.

Pomidorus nuplikiau verdančiu vandeniu.

Nulupau odeles.

Supjausčiau kubeliais.

Svogūnus - pusžiedžiais.

Aitrųjį pipirą nuploviau, nupjoviau kotelį su šiek tiek minkštimo.

Perpjoviau išilgai ir išėmiau visas sėklytes, kad nebūtų taip aštru.

Tą patį padariau ir su paprikomis.

Supjausčiau smulkiais gabalėliais.

Susmulkintus pomidorus, paprikas, svogūnus, apkeptus baklažanus ir aitrųjį pipirą sudėjau į puodą.

Užpyliau vandeniu ir viską užvirinau.

Į verdančią masę subėriau maltas pankolio sėklas, sutrupintas džiovintas petražoles, supyliau aliejų ir actą, sumaišytą su cukrumi..

Pagardinau druska pagal skonį (turėtų būti jaučiamas sūrumas).

Viriau 30 minučių ant silpnos ugnies puode, uždengtame dangčiu.

Išvirtą masę lengvai susmulkinau maisto smulkintuvu.

Supyliau į švarius, iškaitintus stiklainius ir uždariau dangteliais.

SKANAUS!

Petražolių pesto

Toliau "dorojam" petražoles, o Jums - receptukas, kaip paprastai galima pasigaminti puikų mėsos pagardą :)

Reikės:

500 g petražolių (arba tiek, kiek turit)
4 česnakų skiltelių
1 V Š rupios druskos
700 ml alyvuogių aliejaus

Gaminimas:

Nuplautus petražolių lapelius (kotelių nereikia) susmulkinau maisto smulkintuvu iki tyrelės.
Subėriau išspaustus česnakus ir druską.
Išmaišiau.
Sudėjau į švarius stiklainiukus.
Užpyliau alyvuogių aliejumi.
Išmaišiau, kad, neliktų oro pūslelių ir nepradėtų rūgti.
Tokį skanėstą laikykite šaldytuve.
SKANAUS!

Petražolių "medus"

Jau kažkur kažkam gyriausi, kad šį rudenį priaugo petražolių tiek, jog neliko neapdalintos kaimynės, draugei miestan parvežiau ir sau geras pusmaišis liko :)
O kai daug ir puikiai uždera, reikia kažkur panaudot :)
Džiovinau, šaldžiau, bet... vis tiek daug liko.
Vos nepamiršau, dariau petražolių pesto. Puikumėlis padažams ir mėsytės pagardinimui vienareikšmiškai.
Teko garbė sudalyvaut vienam iš receptų konkursų ir savo laimei, radau nekasdienišką petražolių "medaus" receptą.
"Medus" kabutėse, nes tai ne bičių pagamintas produktas, o puode išvirtas skanėstas.
Taigi, šį tą pakeitusi, kad būtų artimiau mano skonio receptoriams, išviriau štai tokį pertažolių "medų".
Drįstu sakyti, kad tai kažkuo primena klevų sirupą (bent jau man) :)

Reikės:

400 g petražolių

2 litrų vandens

2 citrinų

800 g cukraus

1 V Š vyno acto (nebūtinai)

Gaminimas:

Nuplautas petražoles supjausčiau kartu su koteliais.

Užpyliau vandeniu ir viriau 30 minučių ant vidutinės ugnies.

Nuvirus 1/3 skysčio, petražoles išgriebiau (nukošiau).

Į petražolių nuovirą išspaudžiau citrinų sultis, likusias žieveles pasmulkinau ir taip pat sudėjau į nuovirą.

Subėriau cukrų.

Viską gerai išmaišiau ir dar viriau 30 minučių.

Skystis turi pradėti tirštėti.

Baigus virti, citrinos žieveles išėmiau.

"Medų" supilsčiau į švarius stiklainiukus.

Štai

 ir viskas.

Puikus paskaninimas kepiniams, blynams, sausiems pusryčiams :)

P.S. jei norisi aštrumo, įpilkite acto, įmeskite gabalėlį čili pipiro.

SKANAUS!

Svogūnų pagardas

Dar truputis pagarbos ir dėmesio svogūnams.
Svogūnų pagardas sriuboms, mėsytei, padažams ir netgi picoms, jei, žinoma, kepat namie :)

Reikės:

1 kg svogūnų
400 g pomidorų
60 ml saulėgrąžų aliejaus
1 saujos kapotų krapų
1 saujos kapotų petražolių
1 saujos bazilikų lapelių
druskos (pagal skonį)

kvepiantieji pipirai (pagal skonį)

 Gaminimas:

Svogūnus supjausčiau pusžiedžiais.
Pakepinau aliejuje.
Susmulkinau maisto smulkintuvu.
Pomidorus nuplikiau, kad lengviau nusiluptų odelės.
Nulupau odeles ir pomidorus taip pat susmulkinau maisto smulkintuvu.
Viską sukrėčiau į puodą , supyliau aliejų, paskaninau druska, pipirais, subėriau prieskonines daržoves.
Viriau ant nedidelės ugnies 35 minutes.
Išvirusį svogūnų pagardą supilsčiau į švarius stiklainius ir uždariau dangteliais.
Skanaus!

Obuolių čatnis

Norėjos kažko naujo, netikėto ir neįprasto.
Juolab, kad svogūnų priaugo beprotiškai daug ir gražių, nuo obuolių sodai lūžo.
Receptas atsirado pačiu laiku :)

2 litrams skanėsto išvirti reikės:

600 g obuolių

300 g razinų

3 didelių svogūnų (pageidautina mėlynųjų)

500 g rudojo cukraus

500 ml obuolių sidro acto

2 lauro lapų

2 v. š. malto cinamono

 

Gaminimas:

 

Į puodą storu dugnu subėriau nuluptus ir skiltelėmis supjaustytus obuolius, griežinėliais pjaustytus svogūnus, nuplautas razinas, subėriau cukrų, lauro lapus ir maltą cinamoną. Supyliau actą.
Viską išmaišiau ir viriau 30 min. ant silpnos ugnies nuolat maišydama.
Palikau atvėsti.
Supilsčiau į iškaitintus stiklainius ir uždariau dangteliais.
Skanaus!

Bazilikų pasta

Dar vienas puikus, skanus ir labai virtuvėje pasitarnausiantis prieskonių žiemai recepčiukas :)
Idėją nusižiūrėjau žurnale Virtuvė :)

Bazilikų pastai reikės:

200 g bazilikų lapelių
80-100 ml pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus
verdančio vandens
popierinio rankšluosčio

Gaminimas:

Nuskintus bazilikų lapelius užpyliau verdančiu vandeniu.

Palaikius 10 sek. nukošiau
Nusausinau
Sudėjus į maisto smulkintuvą susmulkinau iki pastos konsistencijos.

Sukrėčiau į švarų stiklainiuką ir užpyliau alyvuogių aliejumi.

Uždariau dangteliu ir laikau šaldytuve.
Tai puikus pagardas mėsos, žuvies, daržovių patiekalams, sriuboms ir salotoms.
Skanaus!

Bazilikų Pesto arba žingsniu arčiau Italijos

Nors dabar ir ne pats geriausias laikas gaminti prieskoninių žolių padažus pagardus ir kitus "paskanus", nes žolelės atvežtos iš kitur, ar užaugintos po plėvele ir lempomis. Vadinasi, vitaminų ir kito gėrio savyje turi ne tiek jau ir daug...  O ant palangės neauga...Bet, kada norisi, kada labai labai norisi žalumos, šviežio kvapo ir skonio - visos priemonės tikslui pasiekti būna tinkamos ;).
Labai norėjau savaitgaliui kažko kvapnaus, pikantiško su lengvo aštrumo gaidele.
Puikiai tam tiko ir pritiko universalusis bazilikų pesto.

Reikės:

60 g (3 pakuočių) baziliko lapų, o jei gyvenate ten, kur jie dabar natūraliai (ne ant palangės) auga - trijų didelių saujų
1 skiltelės česnako
žiupsnelio stambios jūros druskos ir maltų juodųjų pipirų
3 V Š tarkuoto parmezano ar kokio kito kietojo sūrio
3 V Š šaltai spausto alyvuogių aliejaus
citrinos sulčių

Gaminimas:

Nuplautus ir nuskintus nuo kotelių bazilikų lapus, sutrintą česnako skiltelę, druską, maltus pipirus sudėjau į smulkintuvą.
Susmulkinau iki vientisos masės.
Gautą masę sudėjau į dubenėlį, subėriau tarkuotą sūrį ir supyliau aliejų.
Viską išmaišiau.
Reikia paragauti, jei trūksta druskos ar pipirų - dar įdėkite pagal savo skonį.
Viskas turi būti grietinės konsistensijos.
Prieš valgant siūlau apšlakstyti citrinos sultimis.
Skanaus!

Sūdytos citrinos

Druska mūsų namuose "valgoma" labai saikingai ir greit nesibaigia. Nedraugiška aš druskai, nors kada reikia konservuoti ar ką nors pasūdyti - labai susidraugaujam...

Ar žinojote, kad pirmykščiai žmonės, užsiimdami rinkimu, vėliau - medžiokle, druskos organizmui gaudavo tik iš juos supančios aplinkos - augalų, uogų ir iš sumedžiotų gyvūnų mėsos bei kraujo.

Tai vagi kaip būdavo. O kaip dabar?

Mano virtuvėje druska tik tiek naudojama, kiek reikia paryškinti patiekalų skonį.

Kartais visai smagu "padruskinti" tuos maisto produktus, kurių, atrodo, net mintis nekiltų sūdyti.

Šį kartą - sūdytos citrinos. Nesąmonė?
Pasirodo, kad net labai sąmoningas ir pavykęs sprendimas. Rūgštelė su sūrumu.
Nedrįstu sakyti, kad kai gali būti garnyras... Man tai - skanus, kvapnus pagardas kepant mėsą, vištieną.
Iškepus citrina lieka kvapni, nes druska neleidžia išgaruoti žievelėje esantiems eteriniams aliejams, o rūgštumas, susimaišęs su sūrumu suteikia pikantišką skonį.

Reikės:

6 vidutinio didumo citrinų
8 V Š rupios jūros druskos
sandaraus indo (aš naudojau stiklainį)

Gaminimas:

Citrinas gerai nuploviau karštu vandeniu.

Kiekvieną perpjoviau į 4 dalis.

Po 4 skilteles dėjau į stiklainį ir užpyliau kupinu šaukštu druskos.

Sluoksniavau tol, kol tilpo.

Taip susluoksniuotų citrinų viršutinį slioksnį užpyliau druska, paspaudžiau, kad atsiradę sultys apsemtų ir uždariau indą dangteliu.

Palikau 2 paroms kambario temperatūroje sūdytis.

Po 2 parų padėjau į šaldytuvą.

SKANAUS!