Eglė šiemet pirmoji (bijau apsimeluoti) pradėjo judinti tinklaraščių (savi) reklamos reikalus. Ačiū jai, o tai kitu atveju nieks nieko nepasipasakotų, nepasidalintų atradimais ir suradimais.
Aušrai ir Rūtai pasidalinus savo skaitomų, patinkančių ir mylimiausių tinklaraščių sąrašu, deduosi ir aš prie jų su savo atradimais.
Jau nesupykit (o ir ko čia Jums pykti :)) už atvirumą, bet aš iš tų žmonių, kurie alpsta knygyne pamatę patinkančią knygą, atiduoda paskutinius surinktus iš visų kišenių, piniginių pinigus, kad tik namie atsirastų taip trokštama knyga.
Tas pats ir su kulinarinėm knygom - nusiperku, perskaitau kaip romaną, peržiūriu nuotraukas ir tik paskui renkuosi, ką gaminsiu.
Tiklaraščių, gaila (nors gal ir ne) jau nepasidėsi į lentyną - tai mažiau ir einu "iš proto". Gal taip ir geriau - kasdien vis nauji receptai, naujos mintys ir nuotraukos.
Aha. Taip.
Tai apie viską nuo pradžių.
Buvau PAMALONINTA iki širdies gelmių, savo tinklaraštyje radusi Redos iš Laisvalaikis virtuvėj komentarą su daug daug gražių žodžių.
Labai labai labai MYLIU šį tinklaraštį ir jo autorę už mintis, nuotraukas, už jos nuoširdumą, skaitau kai turiu laiko, skaitau - kai laiko nėra, skaitau, alpstu negalėdama čia ir dabar paragauti... Labai fainas fainas fainas tinklalapis ir be galo gražios nuotraukos mano akims.
Eglę iš žaidimų aikštelės suradau per žurnalą VIRTUVĖ Nuo... Iki...
Skaitau, kai ką gaminu, ragauju, džiaugiuosi ir laukiu naujų įrašų.
Kokia virtuvė ir kokie patiekalai be žiupsnelio druskos ? Neįmanoma...
Su Aušra iš Vaikai ir vanilė mes pažįstamos jau gal apie metus, dar tada, kai ji nerašė savo tinklaraščio. Pažintis mūsų, o labai gaila, virtuali ... Tada abi dalyvaudavom konkursuose. Aš žiūrėdavau į jos pagamintų patiekalų nuotraukas ir seilę varvindavau... O Aušrelė vis rasdavo pretekstą mane pagirti ir girdavo :). Gyrė gyrė, kol ėmė ir susirado mane :) (čia jau man labai pasisekė).
Skaitau šį tinklaraštį dėl švarių, šeimyniškų Aušros pastebėjimų, pasakojimų apie savo aplinką, kurioje ji gyvena, apie KITOKIĄ Ameriką. Skaitau, nes ji - nedejuoja (kaip aš), na, padejuoja kartais, bet jos dejonės labai lakoniškos ir be įrodymų (čia, Aušryt, aš apie tavo pagrabinį fotoaparatą). Tokia ta Aušra - miela, raštinga ir skaniai gaminanti.
Aguonėlė - tinklaraštis, į kurį landžioju kaskart, kai reikia patarimo duonos gaminių kepimo klausimais. Aguonėlės dėka išmokau užsiauginti duonos raugą. Apie visus delikatesinius nesaldžius maistus nekalbėsiu - užeikit ir apsižvalgykit - tikrai rasit pagal savo skonį ir nuotaiką visko, ko tik širdis gali geisti!
Asta iš VILLA ALPS mano akiratyje atsirado praeitais metais ir liko. Pavergė virtualia elegancija, išbaigtumu viso to, apie ką rašo, kuo dalimasi - pasakojimai, receptai ir be abejo, nuotraukos :).
Be Neringos blogo - nė iš vietos. Niekaip... Įkvėpimas ir spyris uodegom eiti pirmyn.
Elžbieta ir jos tinklaraštis Žaidžiame virtuvę man - stora kulinarijos ir konditerijos enciklopedija, kurią reikia skaityti ir mokytis.
Vilmutę ir jos širšių lizdą taip pat su malonumu skaitau ir gėriuosi jos kepiniais kepiniais.
Valgau Europą su Renata.
Pažįstu žmogų, gyvenantį tarp vėjo gūsių. Tai Aussra, kurios namuose karaliauja kaktusai (Aussrele, pataisyk mane, jei klystu), nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens kiemas skęsta gėlėse, namai kvepia pyragais, rudeniais burbuliuoja vynai... O be viso šio gėrio ji gyvena prie jūros. Pasaka.
Citrinos žievelė ir jos autorė Karolina ;)
Pasirodo, Tinginiai irgi verda. Dar ir kaip :)
Būtinai turiu paminėti ir nepamiršti Vilmą ir jos kulinarijos laboratoriją. Tai buvo mano pirmas atrastas tinklaraštis, kai dar savo nerašiau ir buvau visai balta balta varna.
Apie lietuviškus lyg ir viskas.
Kai būna liūdna, kai nėra minčių ir idėjų, visada įlendu į vištidę. Visada visada. Galima gyventi vien vaizdais. Mėgstu šį tinklaraštį iki kaulų smegenų.
Dar vienas, be kurio neišeina gyventi nė dienos nepaskaičius - Helen Dujardin tinklaraštis tartelette . Man tai - siekiamybė.
Visada miela ir malonu rast naują receptą ir naują pasakojimą http://www.101cookbooks.com/,
Pasisukioti kvapnioj Federikos virtuvėj
Nepamenu, kaip ir kokiu būdu skaitomų sąraše atsirado šis tinklaraštis http://smittenkitchen.com/, bet... liko ir ilgam.
Tiek atradimų, suradimų, pasidalinumų tuo, ką mėgstu, ką skaitau ir kuo džiaugiuosi.
Ačiū, kad buvot kantrūs, kad skaitėt ;)
Kristina ir Virtuvės fėjos
Kristina, labai aciu uz paminejima; o tinklarasciu sarasas - oho!!
AtsakytiPanaikintiOoo Kristut, apdovanota Tavęs likau tai ne tas žodis, AČIŪ, begalinis džiaugsmas!!! Nesitikėjau :) likau nustebinta, kaip ir nuo Aušros, gera! labai gera žinoti! :)
AtsakytiPanaikintiKaip jau minėjau ir anksčiau, pas Tave taip pat mielai užsuku, perkskaitau Tavo lengvai skaitomas ir besiliejančias, paprastumu dvelkiančias mintis ir stebiu vis tobulėjančio mielo žmogučio skanėstų dienoraštį! :*
Reda - MYLIU MYLIU MYLIU :*
AtsakytiPanaikintiKristina, labai ačiū, nors ir pavėluotai :) Tikrai taip, ir kaktusai, ir gėlės lauke, ir pyragai su vynais namie. O man patinka tavo tinklaraštis dvelkiantis šiluma ir jaukumu. O labiausiai tai viršelio piešiniai! Turėtų būti pats brangiausias turtas.. :) Sėkmės tau neišsenkančios..
AtsakytiPanaikintiAušrele, kaip aš džiaugiuosi, kad perskaitei ką čia aš pripliurpiau apie Tave ir, tikiuosi, nesupykai :).
AtsakytiPanaikintiVisada įkišu nosį pasižvalgyti, pasigrožėti, kuo ir kaip lepini saviškius, kokios gėlės žydi Tavo kieme :). Labai mėgstu, ką rašai, ką valgot, kuo gardžiuojatės ;).
Labiausiai AČIŪ už pienių vynąąąąąąąąąąąą. Receptu dalinsiuos kovo pradžioj (bet dar ne šiandien :)).
Ačiū už pagyrimus piešiniams - tai mano denvynmečio sūnaus darbas, nupieštas pagal mano "užsakymą" pernai :)
Radau save. Ačiū, man labai malonu! :)
AtsakytiPanaikintiVilma, man irgi labai malonu, kad esi, kad aš Tave ir Tavo tinklaraštį radau ir tai buvo pirmasis rastas lietuviškas tinklaraštis apie maistą.
AtsakytiPanaikintiAciu dar karta. Labai nuosirdziai.
AtsakytiPanaikintiVilmut, visada prašom :)
AtsakytiPanaikinti