Duona su alyvuogėmis ir svogūnais itališkiems pusryčiams (2)

Labai norėjosi pikantiškos duonos.

Tiesiog buvo mintis savaitgalio pusryčius pagaminti su itališku prieskoniu.
Kad būtų ne kasdieniška (savaitgalis juk), ne per sudėtinga gaminti ir...skanu.

Viena iš sudėtinių pusryčių dalių - itališka duona, kurią, kiek teko pastebėti, kepa ir graikai.

Reikės:

450 g kvietinių miltų

300 g speltos miltų

1 A Š druskos
1 A Š kepimo miltelių
1 V Š cukraus
1 V Š džiovintų rozmarinų
125 ml drungno vandens
100 ml alyvuogių aliejaus
300 g indelio žaliųjų alyvuogių be kauliukų
300 g indelio juodųjų alyvuogių be kauliukų
1 didelio svogūno

Gaminimas:

Dubenyje sumaišiau miltus su druska, rozmarino lapeliais, kepimo milteliais.
Svogūną nulupau ir smulkiai supjausčiau.
Alyvuoges, kiekvieną jų, padalinau į keturias dalis.
Į dubenį su miltų mišiniu subėriau smulkintą svogūną, alyvuoges ir supyliau vandenį.
Išminkiau tešlą.
Tešla sunkiai munkosi, nes dėl daug priedų  - trupa.

Minkiau tol, kol tapo nebebiri ir pagal galimybes - vientisa.

Išminkytą palikau valandai "pailsėti".
Orkaitę įkaitinau iki 200 laipsnių.

Suformavau apvalų kepaliuką, įdėjau į aliejumi pateptą skardą ir pašoviau kepti.

Praėjus 25 minutėms duonos kepaliuko viršų patepiau aliejumi ir toliau palikau kepti dar 20 minučių.

Skaniausia ši duonelė - šilta.

SKANAUS!

Bazilikų Pesto arba žingsniu arčiau Italijos

Nors dabar ir ne pats geriausias laikas gaminti prieskoninių žolių padažus pagardus ir kitus "paskanus", nes žolelės atvežtos iš kitur, ar užaugintos po plėvele ir lempomis. Vadinasi, vitaminų ir kito gėrio savyje turi ne tiek jau ir daug...  O ant palangės neauga...Bet, kada norisi, kada labai labai norisi žalumos, šviežio kvapo ir skonio - visos priemonės tikslui pasiekti būna tinkamos ;).
Labai norėjau savaitgaliui kažko kvapnaus, pikantiško su lengvo aštrumo gaidele.
Puikiai tam tiko ir pritiko universalusis bazilikų pesto.

Reikės:

60 g (3 pakuočių) baziliko lapų, o jei gyvenate ten, kur jie dabar natūraliai (ne ant palangės) auga - trijų didelių saujų
1 skiltelės česnako
žiupsnelio stambios jūros druskos ir maltų juodųjų pipirų
3 V Š tarkuoto parmezano ar kokio kito kietojo sūrio
3 V Š šaltai spausto alyvuogių aliejaus
citrinos sulčių

Gaminimas:

Nuplautus ir nuskintus nuo kotelių bazilikų lapus, sutrintą česnako skiltelę, druską, maltus pipirus sudėjau į smulkintuvą.
Susmulkinau iki vientisos masės.
Gautą masę sudėjau į dubenėlį, subėriau tarkuotą sūrį ir supyliau aliejų.
Viską išmaišiau.
Reikia paragauti, jei trūksta druskos ar pipirų - dar įdėkite pagal savo skonį.
Viskas turi būti grietinės konsistensijos.
Prieš valgant siūlau apšlakstyti citrinos sultimis.
Skanaus!

Vištiena su imbierais ir sūdytomis citrinomis

Po triušienos vištiena - mėgstamiausia mano mėsytė.

Vis eksperimentuoju, nes niekaip nerandu sau skaniausio derinio.

Šįkart kepiau vištieną su daug marinuoto imbiero, nes toks imbieras man - pats skaniausias ir saikingai saldžiarūgščiai aštrus.

Panaudojau pagal paskirtį ir sūdytas citrinas. Mėsai jos suteikė pikantišką prieskonį.
Pabandom?

Reikės:

1 kg vištienos blauzdelių
1 didelio pankolio
100 g džiovintų kriaušių
sauja rupios jūros druskos
1 A Š maltų juodųjų pipirų
2 didelių svogūnų
2 V Š alyvų aliejaus
3 V Š marinuoto imbiero
2 didesnės sūdytos citrinos
2 A Š maltų kmynų
1 V Š cinamono
1 A Š  kalendrų sėklų (ne maltų)
sauja pjaustytų kalendrų lapelių (galima dėti ir bazilikų)
500 ml vištienos (daržovių) sultinio
2 V Š kedro riešutų

Gaminimas:

Nuplautas ir nusausintas viščiukų blauzdeles pabarsčiau rupia jūros druska ir maltais juodaisiais pipirais.

Kriaušes užpyliau verdančiu vandeniu.

Kol pankolį ir svogūną pjausčiau griežinėliais, kriaušės pamirko.

Išmirkusias kriaušes irgi supjausčiau griežinėliais.

Įkaitintoje keptuvėje apkepiau blauzdeles. Išėmiau.

Pakepinau svogūnus, kriaušes ir pankolį.

Į karščiui atsparų indą sluoksniais dėjau mėsą, pakepintas daržoves, imbiero griežinėlius, žiedeliais pjaustytas sūdytas citrinas, viską pabarstydama anksčiau išvardintais prieskoniais.
Viską užpyliau sultiniu, pakepintais kedrų riešutais.
Indą uždengiau folija ir 180 laipsnių karštyje troškinau 2 valandas.
Mėsa turi būti minkšta, lengvai nusiimti nuo kaulų.
SKANAUS!

Rikotos sūrio blynai su juodaisiais serbentais

 

Blynus galėčiau kepti ir kepti...

Ir valgytojų nuolat būtų.

Šie blynai buvo kepti Užgavėnėms ir dar konkursui.

Kiek neįprastas derinys - rikotos sūris, kuris paprastai nebūna riebus, tačiau kepdamas išsipučia ir blynai būna purūs ir minkšti.

Skaniausi, bent jau man - ką tik iš keptuvės:).

Rekiės:

400 g rikotos sūrio

180 ml pieno

4 kiaušinių

150 g miltų

1 A Š kepimo miltelių

6 V Š šaldytų juodųjų serbentų (arba kitokių uogų)

žiupsnelio druskos

2 V Š cukraus

cukraus pudros pabarstymui

aliejaus kepimui

Gaminimas:

Dubenyje išmaišiau rikotos sūrį, pieną ir kiaušinių trynius.

Į gautą masę susijojau miltus su žiupsneliu druskos ir kepimo milteliais.

Kiaušinių baltymus su cukrumi išplakiau iki standžių putų ir atsargiai, kad per daug neišeitų oras, įmaišiau į jau turimą masę.

Į įkaitintą keptuvę vienam blynui dėjau po 1 V Š tešlos, ant viršaus užbėriau uogų.

Iškeptus pabarsčiau cukraus pudra ;).

 

 

SKANAUS!

Arabiška duona arba prisiminimai iš Egipto

Tikros arabiškos duonos nusišypsojo laimė paragauti Egipte, beduinų kaimelyje.

Paprastai tokio tipo duona kepama specialioje krosnyje - tondyriuje, kur temperatūra pakyla iki 250 - 300 laipsnių.

Beduinės plonai iškočiotos tešlos lakštus kepė ant "krosnies" - metalo lakšto, padėto ant akmenų krūvos, pakuroms naudojant sausą kupranugarių mėšlą.

Išskirtinai tai daro moterys.

Vyrai pasirūpina tik pakuromis.

Tokio tipo duona naudojama valgant bet kokį patiekalą - sriubas, užkandžius, dažant dažinius.
Iškepta duonelė būna elastinga ir labai apetitiškai valgoma :).
Mes dar šiltą susiplėšėm gabaliukais, pasiskaninom džiovintais pomidorais bei kaparėliais ir sukramsnojom.

Reikės:

500 g miltų
20 g mielių
2 kiaušiniai
125 ml vandens
5 V Š natūralaus jogurto
druskos
2 V Š cukraus
2 V Š alyvuogių aliejaus

Gaminimas:

Į šiltą vandenį subėriau cukrų, sutrupinau mieles.

Įmušiau kiaušinius, supyliau jogurtą.

Viską išmaišiau.

Supyliau aliejų ir persijotus miltus su druska sumaišytus.

Minkiau tešlą, kol tapo vientisa ir elastinga.

Palikau pakilti.

Pakilusią padalinau į 3 dalis ir plonai kiekvieną iškočiojau.

Įkaitinau orkaitę iki 180 laipsnių ir kiekvieną paplotį kepiau 15 minučių.

SKANAUS !

Meduolių trupinių tortas su persikais arba ilgasis savaitgalis prie jūros be... fotoaparato

Ilgasis savaitgalis...

Nacionalinė šventė...

Iškilmingi paradai su karių rikiuotėm...

Pasivaikščiojimas prie jūros...

Susikrovėm daiktus, "susipakavom" vaikus ir pajudėjom link Klaipėdos.

Viskas būtų buvę kuo puikiausiai, kaip sakoma "vėjas mums buvo palankus", jei ne nuvažiavus pusiaukelę dingtelėjusi mintis - "o kur mūsų fotoaparatas"?

Liko Vilniuje...

Tai va taip būna per neapsižiūrėjimą ir varnų gaudymą :)
Likom be užfiksuotų įspūdžių, bet parsivežėm namo gerą nuotaiką ir poilsiui būdingą tingulį (man taip visada būna po bet kokio atitrūkimo nuo namų).

O kai tingulys nepaleidžia, nėr valios ilgai sukinėtis virtuvėj...

Receptukas šis kaip tik visiems ir visoms, kurie tinginio gniaužtuose...

Reikės:

500 g meduolių
500 g neriebios grietinės (naudojau jogurtinę)
3 V Š cukraus pudros
1 pakelio vanilinio cukraus
250 g konservuotų persikų
1 apelsino

Gaminimas:

Dubenyje smulkiai sutrupinau meduolius.

Kitame inde pasigaminau kremą: grietinę sumaišiau su šaukštu cukraus pudros ir vaniliniu cukrumi bei nutarkuota apelsino žievele (apelsiną suvalgiau ;)).

Konservuotus persikus supjausčiau juostelėmis.
Sluoksniavimas: į apvalų indą (kepimo skardą atsegamais kraštais) subėriau trečdalį meduolių trupinių ir užpyliau ploną sluoksnį kremo.
Ant kremo išdėliojau persikų juosteles. Tada vėl užpyliau ploną sluoksnį kremo.

Ir vėl - meduolių trupinių.

Taip sluoksniavau, kol viską sunaudojau.

Viršutinis sluoksnis turi būti trupininis.

Padėjau į šaldytuvą nakčiai, kad sustingtų.

Torto viršų pabarsčiau likusia cukraus pudra.

SKANAUS!

Baltam vyne su pomidorų padažu kepti šonkauliukai arba trispalvė pietų lėkštėje

Kepti šonkauliukai, sudėti lėkštėn su spagetti makaronais, kukurūzais bei svogūnų laiškais spalvine derme priminė Lietuvos trispalvę...

Neseniai šventėm Nepriklausomybės Atkūrimo dieną. Rodos, džiugi šventė turėtų būti, bet... ar daug lietuvių ja džiaugiasi, ar daug didžiuojasi savo tautybe, šalimi, kurioje gimė ir gyvena?

Iš kalbų irgi veiksmų susidaro įspūdis, kad, deja, ne...

Kodėl mes gėdijamės, kad gyvenam Lietuvoje, kad vis dar šnekam ir šiek tiek mokam rašyti lietuviškai ( o taip, šia kalba SMS rašyt be ryšio - visos "š", "ž", "č" ir kitos nosinės). Mums dėl daug ko gėda...

Stebimės ir neatsistebim, kodėl į mūsų šalį vis dar važiuoja turistai, kodėl Lietuva domisi svetimi, bet tik ne mes patys...

Ne veltui čia rašau ir postringauju apie tai, kas ir taip aišku, suprantama ir jau gal net neatsiejama nuo kasdienybės.
Yra begalė dalykų, dėl kurių man NE GĖDA!
Man NE GĖDA, kad esu gimusi Lietuvoje, užaugusi kaime.
Man NE GĖDA, kad moku ir galiu kalbėti Pakruojo tarme.

Man NE GĖDA, kad moku melžti karvę.

Man NE GĖDA, kad moku dalgiu pjauti žolę.

Man NE GĖDA, kad moku lietuvių kalbą.

Man NE GĖDA, kad žinau, ką bitės avily veikia, kaip reikia kopinėti medų.

Man NE GĖDA, kad galiu užsieniečiams pasakyti, kokia Mūsų šalis graži vis dar žaliuojančiais miškais, švariomis upėmis ir upeliais.

Man NE GĖDA, kad aš ir mano šeima gyvename Lietuvoje!

Ta proga - tikrai lietuviški, kaime užaugintos kiaulytės šonkauliukai :)

Reikės:

0,5 kg šonkauliukų

1 stiklinės sauso balto vyno

4 V Š sojos padažo
1 nedidelės česnako galvos
druskos pagal skonį
1 A Š grūstų juodųjų  pipirų
1 stiklinės pomidorų padažo

Gaminimas:

Marinatui skirtus produktus sumaišiau dubenyje.
Nuluptas česnako skilteles supjausčiau išilgai kiekvieną į 4 dalis.
Šonkauliukus, jei dar nesupjaustyti, supjausčiau po kauliuką atskirai.
Sudėjau į dubenį su marinatu ir išmaišiau, kad marinatas vienodai pasiskirstytų.
Taip paruoštą mėsą palikau parai marinuotis. Jei labai skubiai reikia pagaminti - palikite mažiausiai 12 val.
Kepiau 190 laipsnių orkaitėje 50 min., kepimo indą uždengusi folija, kad pasitroškintų.

Iškepusius patiekiau su spagečiais, konservuotais kukurūzais ir svogūnų laiškais.

SKANAUS !