Virtuvės Fėjos

Virtuvės Fėjos

2011 m. gruodžio 31 d., šeštadienis

Vos kelios valandos iki Naujųjų 2012 - ųjų Metų

 - Iš balto bokšto išėjau
Ir jau
Po Žemę vaikštinėju.

Drauge su vėju
Sėju sėju
Pūkų pūkus,
Šilkų šilkus -

Ant juodo
Gruodo,
Ant traškančio pušelėss kuodo,
Ant lapkričio
Nušlioto
Sodo..

Vaikai sušneko:
 - GRUODIS! GRUODIS! -
Pridėjo pravardę -
Snieguotis...

Sakau vaikam:
 - Kam pravardžiuotis?
Kur kailinukai,
Kur rogutės,
Kur ledo rutulys,
Pačiūžos?

Šarmotą rūką
Pūch! - papūtęs,
Šaukiu:
 - Te rogės slys!
Tečiūžaus!

Par baltas vilnas
 Nuo slidžių pašlaičių
Važiuoja pilnos pilnos
Rogės
Pasakaičių!..
            (A.Matutis :Dvylikos svečių lauktuvės)

Brangus ir mielas man šis eilėraštis...
Ir metams visai visai dylant, norėjau juo pasidalinti su Jumis.
Neturiu kalendoriaus, kuriame būčiau susirašius visus visus įvykius, nuotykius nutikimus ir darbus, nuveiktus 2011 - aisiais.
Jei paklaustumėt, kokie man šie metai buvo - ilgai negalvojus su džiugesiu širdy pasakyčiau, kad jie buvo LABAI LABAI GERI!
Po dešintmečio miesčioniavimo gavau gražiausią ir labai lauktą dovaną - visą vasarą SAVO kaime.
Patikėkit, tai puiku - rytais, rasai nuo žolynų nenudžiuvus sėdėti ir gerti kvepiančią rytinę kavą...
Pusryčiams atsinešti saują pernakt prinokusių braškių.
Vakarais, niekur neskubant klausytis žiogų čirškimo.
Rytai, dienos, vakarai be TELEVIZORIAUS!!!!!!!!!!!!!
Įsivaizduojat, koks tai GĖRIS????
O kur rast puikesnes akimirkas, nei išsitiesus žydinčioj pievoj žiūrėt į dangų, skaičiuoti debesis ir pabėgti mintimis nuo visų, kartais ir nuo savęs pačios.


Tokios buvo akimirkos 2011 - ais.
Daug dirbau.
Tikrą, sunkų, fizinį darbą.
Troškau, kad vaikai kieme turėtų minkštą švelnią žolę, kad ryte išbėgtų basomis kojytėmis pabraidžioti po rasą.
Norėjau žydinčių gėlynų aplinkui.


Šiuose metuose buvo ir vietos meilei.
Vaikų meilei mažiems, švelniems gyvūnėliams.




Meilės sau, meilės aplinkiniams.
Šie metai mus lepino geru oru, sode, darže užaugintomis gėrybėmis.


Tokia buvo mūsų vasara - graži, šilta, spalvinga, pilna vaikų klegesio, saulės spindulių, nurudinančių kūnus, praskaidrinančių mintis ;).
Po vasaros atėjo ruduo, džiugindamas gėrybėmis soduose ir daržuose.
Obuolių pyragai, obuolienės ir daug daug kitų skanėstų :).


Metai buvo dosnūs ir pažintimis, naujais žmonėmis, į mano gyvenimą įnešusiais šviesos, džiugesio.
Ačiū Donatui (džiaugiuosi, kad ant rankų visi pirštai liko), ačiū Aušrelei iš gražiosios Itakos (laukiu ir tikiu, kad mes susitiksim), ačiū Jūratei (ir toliau dalyvausiu), ačiū Monikai ir Šarūnui už nuostabiąją Liepą :).
Ačiū 2011 - iesiems, kad jie buvo įdomūs, nuotaikingi.
Užaugau šiais metais vidumi.
Neslėpsiu, buvo ir vingiuotų keliukų, kuriais labai knietėjo pasukti.
Pasukus greitai ateidavo suvokimas, kad jie ne tik vingiuoti, akmenuoti, bet ir baisiai duobėti...
Greit vėl sukdavau į savo tiesų, man gerai pažįstamą kelią :)
Ačiū Jums, kad buvote šiuos visus metus kartu su manimi, su mano receptais, mintimis ir lūkesčiais.
Linkiu, kad kiti metai, nors ir Drakono, Jums atneštų po angelą.
Po asmeninį angelą kiekvienam.


 
Saugokit, mylėkit save ir aplinkinius, nes tik būdami šalia kito, mes jaučiamės saugūs!
Su 2012 - ais Metais!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą