Vakar kepiau naminę duoną. Neturiu ir nepripažįstu jokių duonkepių, į kurias tereikia sudėti produktus ir laukti, kol bus galutinis produktas. Gal todėl, kad man Duona - Šventas reikalas. Ir jai ruošti tešlą, laukti, kol iškils, kepti vienas malonumas. Čia panašiai kaip ir su ant krosnies kaime gamintu maistu - jis kvepia šiluma...
Pasiraitokim rankoves, apsišarvuokim kantrybe ir... išsikepkim savo, naminės, duonos:)
Reikės:
1 stiklinės avižinių dribsnių
1,5 stiklinės verdančio vandens
30 g mielių
1 V Š cukraus
0,5 A Š druskos
kiaušinio
4 V Š aliejaus
3 stiklinių miltų
2 V Š moliūgų sėklų
Gaminimas:
Verdančiu vandeniu užpyliau dribsnius. Išmaišiau ir palikau pravėsti.
Mieles ištryniau su cukrumi ir supyliau į jau pravėsusią masę. Padėjau šiltai, kol pakilo dvigubai.
Į paruoštą raugą subėriau stiklinę miltų, druską, įmušiau kiaušinį ir supyliau aliejų bei moliūgų sėklas..
Palikau dar kartą pakilti.
Tešlai pakilus, subėriau likusius miltus. Tešlą minkiau pusvalandį, kol ji pasidarė elastinga.
Kepimo skardą ištepiau riebalais ir sudėjau duonos tešlą. Tešlos viršų aptepiau vandeniu ir pastačiau šiltai, kad vėl pakiltų.
Orkaitę įkaitinau iki 220. Skardą dėjau į apatinę dalį ir kepiau 10 minučių.
Temperatūrą sumažinau iki 170 laipsnių, o duoną uždengiau folijos lakštu.
Palikau kepti valandą.
Kad iškepusi duoną nebūtų padengta sausa pluta - išėmusi iš orkaitės ir iš skardos, užkloju ją drėgnu lininiu rankšluosčiu ir palieku valandą "pailsėti".
SKANAUS!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą