Virtuvės Fėjos

Virtuvės Fėjos

2011 m. spalio 3 d., pirmadienis

Ruduo...

Vasara pabėgo grakščiai kilnodama saulės nurudintas kojas...
Pievose vis dar savo melodijas groja žiogai :)
Naktimis vorai nesnaudžia - mezga tinklus ir nepasisekus pagauti užsimiegojusios muselės, rytais mus džiugina surinktais rasos lašais, lyg deimantai žybsinčiais patekėjusios saulės spinduliuos.
O dar visai neseniai buvo vasara - su kvepiančiais uogomis sodais, su margaspalvių drugelių lengvučiais plazdenimais, su plačia plačia saulės šypsena, su netilstančiais vaikų spygavimais paežerėse ir paupiuose...
Buvo...
Ech...
Kaime rytai jau kvepia rasota žole, sodais, pilnais obuolių ir tuo pačiu rudeniu.
Gera ten...
Taip nuostalgiškai jaučiasi žmonės, vasarą prabuvę toli nuo be sustojimo birbiančių mašinų, toli nuo nepažįstamų žmonių, nuo visko, kas neleidžia ramiai, neskubant gyventi.
Grįžom ir mes jau miestan.
Niūru šalta čia kažkaip...
Dar vis nepavyksta man "įsivažiuot" į skubos, lėkimo ritmą.
Pasiilgau Jūsų visų :)
Vasarą mano virtuvė kvepėdavo kava, obuolių blynais su uogomis ir plakta grietinėle.
Dabar, kai vis šalčiau ir šalčiau, rytai ir tamsesni ir tamsesni, mano virtuvė prisipildo duonos ir bandelių kvapų, ner rytais norisi vis kažko skanaus ir šilto...
Šįkart - FOCACCIA su alyvuogėmis rozmarinu ir česnakais :)


Didelei dideliausiai skardai duonelės reikės:

    500 g miltų
    1,5 A Š  rupios jūros druskos
    žiupsnio  cukraus
    4 V Š  alyvuogių aliejaus
    14 g  paprastų mielių
    300 ml drungno vandens
    100 g juodų alyvuogių be kauliukų
     žiupsnelis šviežio  rozmarino
    2 česnako skiltelių

    Gaminimas:

    Miltus sumaišiau su druska ir cukrumi.
    Mieles ištirpinau šiltame vandenyje, palaukiau, kol pradės putoti.
    Į miltų mišinį supyliau tirpintas mieles, sutrintus česnakus ir aliejų.
    Išminkiau tešlą.
    Tešla turi būti minkšta, kiek puroka, bet nelipti prie rankų.
    Tešlos gumulą įdėjau į aliejumi pateptą dubenį ir palikau valandai pakilti.
    Tūris turėtų padvigubėti.
    Kol tešla kilo, pasiruošiau kepimo skardą.
    Taigi, skardą patepiau aliejumi, pabarsčiau miltais.
    Pakilusią tešlą atsargiai ištampiau norimo dydžio (kokio dydžio skarda).
    Perkeliau į skardą.
    Pirštais padariau duobutes.
    Alyvuoges supjausčiau plonais žiedeliais ir išdėliojau ant tešlos viršaus.
    Kiekvieną žiedelį truputį spustelėjau tešlon, kad kepant nesusiraukšlėtų :)
    Duonelės tešlą aptepiau aliejumi, pabarsčiau rupia jūros druska ir smulkintais rozmarinų lapeliais.
    Skardą uždengiau ir palikau tešlą dar kart pakilti (apie pusvalandį).
    Kepiau 200 laipsnių orkaitėje 20 - 25 minutes arba tiek, kol gražiai apkepė viršus.


    SKANAUS!







    1 komentaras:

    1. labai grazi duonele! o kokius miltus tu Lietuvoje perki duonai? as Lietuvos miltu terminologijoje visiskai pasimetus; pavyzdziui, kokius miltus geriausiai naudoti duonai su mielem, o kokius tortams pyragams, keksiukais ir pan., kurie kildinami soda? Amerikoje viskas daug primytyviau; All purpose flour, Cake flour, Self rising flour,...etc.; o kaip ten Lietuvoj?

      AtsakytiPanaikinti