Nerealioji pica "Margarita"

Ar žinojote, kad tokių picų, kokios dabar ypač mūsuose populiarios ir drąsiai vadinamos "Itališkomis picomis", italai ir kiti Apeninų pusiasalio gyventojai niekada nekepė ir nekepa...

Picų kelias ant stalo prasidėjo malkomis kūrenamose krosnyse.

Ir tai buvo tiesiog paprasčiausias plonas tešlos padas, apdedamas pjaustytų pomidorų griežinėliais, sūriu, sezoniniais žalumynais ir jūros gėrybėmis.

Sekant istorijos vingiais, picos pradžia buvo Neapolyje. Ir tai buvo... varguolių valgis.

Iki šiol nė vienas save gerbiantis italas nevalgys picos, "pagardintos" pramoniniu būdu pagamintu pomidorų padažu - kečupu, daktariška dešra ir kitais "skanumynais".

Dar vienas neatsiejamas picos palydovas - grynas šalto spaudimo alyvuogių aliejus.

Jis naudojamas tik minkant tešlą ir tos pačios tešlos paviršiaus patepimui, kad kepdama tešla iškeptų tolygiai.

Išbandžiau pačią paprasčiausią picą "Margaritą", pavadintą Italijos karalienės Margaritos garbei..

Be jokių superinių priedų, be jokių paskaninimų, kurie, pasirodo, ne tik, kad nereikalingi, bet ir užgožia tikrąjį skonį.

Tik, va, krosnies neturiu...

Siūlau išmėginti tikrai karališką paprastumą.

Reikės

tešlai:

300 g miltų

200 ml kefyro

2 kiaušinių

1 A Š mielių

50 g sviesto

2 A Š cukraus

1 V Š alyvuogių aliejaus

žiupsnelio druskos

įdarui:

150 g mozzarella sūrio

2 V Š alyvuogių aliejaus

100 ml pomidorų padažo picoms

saujos bazilikų lapelių

druskos

maltų juodųjų pipirų

žiupsnelio miltų

Gaminimas:

Į dubenį supyliau šaltą kefyrą, įmušiau kiaušinius, sutrupinau mieles, subėriau cukrų.

Viską išplakiau.

Į gautą masę subėriau miltus, druską.

Išminkiau tešlą. Tešla turi nelipti prie rankų ir būti elastinga.

Palikau kambario temperatūroje, kad pakiltų.

Pakilusią tešlą padalinau į dvi dalis - užtenka dviems picų padams.

Vieną dalį iškočiojau pabarstydama miltais, kad neliptų.

Papločio dydis priklauso nuo Jūsų orkaitės talpos ir skardos dydžio.

Iškočiotą picos pagrindą įklojau į skardą.

Aptepiau alyvuogių aliejumi.

Ant viršaus paskirsčiau pomidorų padažą.

Mozzarellos sūrį supjausčiau 1 cm storio riekelėmis.

Ant pagrindo jį išdėliojau ratu.

Pabarsčiau plėšytais bazilikų lapeliais, druska ir maltais pipirais.

Jei liko aliejaus, juo galima apšlakstyti jau paruoštą picą.

Kepiau 200 laipsnių orkaitėje 15 minučių.

Jei pagrindas bus storesnis, kepkite ilgiau, tik nelaukite, kol pradės svilti sūris.

SKANAUS!

P.S. receptas iš žurnalo "Darbštuolė. Itališkos picos"